Sveiki,
Skaitome: "Tavo Veido, Viešpatie, aš ieškau", Viešpats ... teparodo savo Veidą". Tikimės, trokštame, svajojame nuėję į Tėvo Namus kaip didžiausią gėrį regėti, garbinti ir šlovinti Vieną Dievą Trejybėje.
Visa giemė "Jėzau pas mane ateiki" apie Jėzaus ilgesį (Liturginis maldynas V., 2013, psl.542) . Tik paskutiniai žodžiai "duok danguj save regėti". Negi danguj (nuskaidrintam, nuskaitintam, išbalintam Avinėlio Kraujyje) didžiausias džiaugsmas žiūrėti į save (nes čia, žemėje, be veidrodžio ir savo nosies galiuko nematome)?