Didesnė malonė būna besimeldžiančiąjąm ar tam už kurį meldžiamasi?

Paklausė Tema: Malda
Garbė Jėzui Kristui,

Daug metų meldžiausi už savo draugą (gyvenome kartu nesusituokę), dabar jo nėra gyvųjų tarpe. Ar jis iš Dievo gavo tokią pačią malonę, jei butų meldęsis pats (nors už jį meldžiausi aš, kuomet jis buvo gyvas). Ar Dievas bus jam gailestingas už mano maldas? Ar mano maldos jį saugojo, kuomet jis buvo gyvas?

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė
Santykis su Dievu yra asmeninis ir meilės santykis. Jei Dievą mylintis asmuo kažko prašo kitam žmogui, Dievas tikrai į tą žmogų žvelgs palankiai. Problema tame, kad iš esmės prašėte meilės santykio tarp Jūsų draugo ir Dievo. Čia jei viena pusė uždarytų duris, kita net su didele meilę neįeitų. Kita galima problema, kad gyvenote nesusituokę. Kaip žinote, Dievas tokiam gyvenimui nepritaria ir nelaimina. Ar tikrai taip stengėtės gyventi pagal Dievo valią, kad būtumėte tikra, jog buvote nuoširdi? Ar neišvirto malda į prašymą "duok man viena ir antra, o tavo nuomonė man nesvarbi"?

Tokie formalūs, labai svarbūs pasvarstymai, bet viską lemia Dievo meilė. Daug ko nesuprantame ir jeigu manytume, kad už konkrečią maldą gausime konkretų rezultatą, būtume manipuliatoriai Dievu. Reikia mylėti, melstis ir tikėti, o Dievas suteikia net daugiau ir geriau, nei prašome. Tik reikia pasitikrinti, ar mūsų tikėjimas ir meilė nelieka už gyvenimo ribų, svajonių ir fantazijų pasaulyje, nes tokio tikėjimo vaisiai vestų derlių svajonių debesyse, o ne mūsų gyvenime.
Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...