Question

Sveiki,
nors esu jauna, jau esu sukūrusi šeimą kuri nieko gero neatnešė. Laikui bėgant išgaravo ir meilė vyrui su kuriuo esu sukūrusi šeimą (bet mes nesusituokę) dėl per sunkaus jo charakterio. Tik vėliau supratau, kad nesame skirti vienas kitam, nors jau buvo per vėlu. Todėl pradėjau domėtis ir kitais vaikinais. Pažinčių buvo daug, tačiau tik vienas patraukė mano žvilgsnį. Su juo dabar ir bendrauju. Jis man patinka, patinku ir aš jam, tačiau vyras yra kliūtis. Su vyru jau esame susitarę, kad kai ateis laikas, išsiskirsime, tačiau dar negalime. Dėl to, kad turime dukrelę ir iki kol man sueis 18, reikia laukti dar keletą metų. "Draugas" sako mane myli, aš irgi maniau, kad myliu, bet vis labiau abejoju. Nors likimas mus vis suvesdavo. Jaučiu didelį prisirišimą prie jo, su juo labai gera. Bet esu pasimetusi. Vis mąstau, kad jis man gali trugdyti siekti tikslų, juk ir manęs nelauks amžinybę. Be to, kartais pagalvoju, kad gal čia ne tas išrinktasis... Nenoriu jo skaudinti, o draugais likti taip pat sunku. Patarkite, ką daryti...

Answer 1

Vertėtų gyvenime pamatyti daugiau, nei vien save: kuo esate žmonėms, Bažnyčiai, Dievui. Ar suvokiate, kad nesate šeima, nes jos nesukūrėte? Dievas tokio gyvenimo nelaimina, Bažnyčioje jis nepriimtinas, kuo pati save matote Dievo ir Bažnyčios akyse, ar jaučiatės sava? Kokių tikslų norite pasiekti gyvenime, ar kartais nenorite pati sau tapti tikslu? Panašu, kad taip ir atsitiko, tačiau matote vien paniavą? Žmogus pats sau tikslu būti negali, jo paties nepatenkina toks tikslas.

Nuodėmės atleidžiamos, klaidos ištaisomos, tačiau reikia tam apsisprendimo. Labiausia Jums praverstų įsijungimas į tikinčio ir Dievo kelio ieškančio jaunimo bendruomenę, į katalikiško tikėjimo praktiką, kuri atvestų Jus pas žmones ir pas Dievą. Bent jau pradėti melstis ir dvasinę knygelę paskaityti, radijo paklausyti. Jei toliau nesusimąstysite, kartu su sąmyšiu pradėsite matyti ir skausmą, o prabilti gebėsite vien priekaištais, kitų negirdėdama.