Labas vakaras,kai isskyriau su mylimu zmogumi,bei suzinojau,kad jis jau turi kita zmogu,mintyse pradejau linketi visko,tiesiog soko busenoje buvau..
Niekada netikejau,jog mintys turi galia,taciau,kai eme pildytis palinkejimai,tiek geri,tiek blogi,supratau,kad tokiais dalykais zaisti negalima.Nes tai pildosi bumerangu...
Kartais tai padarome afekto busenoje.
Is tiesu labiai gailiuosi,meldziuosi nuosirdziai,prasau Dievo,kad palaimintu,tuos zmones,kuriems prilinkejau negeru dalyku,kad man sektusi,kasdien tai nuosirdziai darau,net asaros akyse nesuvaidintos.
Meldziuosi kaip moku,is sirdies,sava malda ,i baznycia neinu,nes tikiu,jog dievas mane isklauso,ir taip man atleis nuodemes.
Ar pakanka to,as tiesiog nenoriu eiti pas kunifga