Krikščionybės protėviai - žydai, kurie turėjo išimtinį visame pasaulyje įsakymą švęsti šeštadienį: viena diena savaitėje turi būti išimtinai paskirta Dievo garbei, sielos reikalams, dvasiniam gyvenimui. Po Kristaus prisikėlimo jo įkurta Bažnyčia išsaugojo šį protingą ir žmogui tiesiog būtiną įstatymą, tik šventės dieną perkėlė į Kristaus prisikėlimo dieną - sekmadienį.