Question

2 metus kankina abejonės dėl vieno žmogaus.
Šis žmogus norėjo tapti man artimas, bet aš neplanavau jokių artimų santykių
Norėjau tik draugystės. Jutau simpatiją, rūpestį. JIS KALBĖJO: "Dievas nori, kad mes būtume kartu". "DIEVAS ŽINO KĄ DARO".  Tapau smalsi - su manimi niekas taip maloniai nesielgė. Nuo pat pradžių jo simpatiją lydėjo baimė manęs netekti, nesveika kontolė, įtarinėjimai neištikimybe, netgi tada, kai dar nieko jam nebuvau pažadėjusi, nevaldomi pykčio priepuoliai sms žinutėmis, skambinimai, tikrinimai naktį.
Buvau atsargi. Pasakiau, kur gyvenu tik po tam tikro laiko.
Ėmė veržtis į namus, naktimis, prieš mano valią.  
Grūdo man materialią pagalbą tiesiog "į gerklę". Paskui grubiai reikalaudavo gražint.
Nebeėmiau. Ėmė tyčiotis, siusti, kad neišeina manęs kontroliuoti, kad nepaklūstu jam. Keiksmai, prakeikimai kasdien.  Prikibo,ėmė terorizuoti, grąsinti susidorot, dėl to, kad esu tokia "šalta, rami", stengėsi visaip išmušti iš pusiausvyros.
Mane ėmė kamuoti košmarai, panikos priepuoliai, nuvažiavo mokslai, darbas.
Po keleto mėnesių tokio įtempto bendravimo susirgo dukrytė - nepagydoma liga.
Man prasidėjo kažkas keisto. KŪNAS IR PSICHIKA - ĖMĖ MAN NEBEPASIDUOTI.
Ėmė veržtis pas jį - kaip šeimininko atmuštas ir išdresuotas šuo. Prieš mano valią.
ŠITAS SUTIKTAS VYRIŠKIS  man vieną kart kalbėjo " - Atseit JO  mama sakė, kad jame slypi kažkokia jėga. Jis žino. "- Taip, kad nejuokauk su manim."  JIS vaizdavo save kažkuo galingu, įkvėptu, pateptuoju. Suprantat?
Aš  nejuokavau dėl santykių. Nuo pat pradžių.  Iki šiol esu jam ištikima. Planavau net tuoktis, - bet pasijutau išsunkta šitų jo priepuolių, priespaudos ir kontrolės, o kai susirgo dukra - nutraukiau ryšius.
Pats jis -man sumelavo esminius dalykus I pažinties metu. Jau nebedrauju. BET Teroras nesibaigia. Jaučiu, kad mane kažkas kviečia, mane luošina per atstumą, tapau patologiškai jautri. Gimsta destruktyvios mintys savęs atžvilgiu.
Prašau pagalbos.

Atmenu Šv. rašto žodžius "......pažinsi iš vaisių".
Ar gali Šv. Dvasia bausti, jei jos neįsileidi, jei neįsileidi Dievo į savo gyvenimą?
Gal šis žmogus man buvo Dievo siųstas. Vis dar - Nerandu atsakymo.
KAS TAI?
Padėkite.

edita

Answer 1

Prieš ieškant tiesioginio Dievo įsikišimo, pradžiai vertėtų pažvelgti paprasčiau.

Panašu, kad sutikote stipresnį už save asmenį, deja, savanaudišką, o jis sugebėjo palenkti Jūsų valią, kaip jam reikėjo. Kai išsekote, sugebėjote nuo jo pasitraukti, reiškia, tikrai stiprybės dar turite. Aplanko mintys apie Dievą, nors labiau įtarios, negu draugiškos.

Manyčiau, kad jei būtumėte nuo pradžių su Dievu kartu, būtumėte turėjusi patarėją, kuris duoda stiprybės, išminties ir kantrybės. Tikriausiai lengviau būtumėte atpažinusi blogį ir jam atsispyrusi. Jei ir nebūtumėte (kartais labai lengvai nueiname į sąjungininkus su savo priešais), Dievas Jums būtų buvęs pagalba, paguoda ir patarėjas.

Dabar lyg ir jaučiate, kad jis kažkur arti. Nespręskite apie Dievą iš nuogirdų ir pagal suaudrintus jausmus, leiskite jam pačiam pasirodyti, kas jis ir koks. Pasiklausykite širdimi jo balso maldoje, Bažnyčioje - jo žodžio. Tikiu, kad rasite visagalį, išmintingą, Jus besąlygiškai mylintį ir niekada neišduodantį draugą, Dievą, kuris moka suteikti sielos giedrumą ir ramybę, išmintį ir viltį.

Nors gerokai apipešiota, bet esate gyva, prieš akis dar visa eilė metų, o Jūsų gyvenimo šviesa jau nori prašvisti.