Question

Jeigu Dievas yra pats maloningiausias, kaip taip gali būti, kad jis pasmerktų savo mylimus vaikus į amžiną kančią pragare?

Answer 1

Dievas tiesiogine prasme žmogaus nepasmerkia, bet suteikia jam laisvę, kuri siekia iki to, kad žmogus gali pasirinkti net Dievo nekęsti, jį atmesti, pasirinkti kančią vietoje džiaugsmo ir mirtį vietoje gyvenimo.

Pagrindinis kelias į pragarą yra neapykantos pasirinkimas vietoje meilės. Paprastai atsitinka tuo būdu, kad žmogus vis labiau susižavi ir pamilsta pats save, taip toldamas nuo kitų: kūrinijos, žmonių, Dievo. Visa, išskyrus jį patį vis labiau tampa kažkuo, kas jam per mažai davė, juo per mažai susižavėjo ir t.t. Tokiu būdu iš savęs meilės gimsta kitų neapykanta.

Žmogus turi galimybę iki pat mirties momento atsigręžti į Dievą ir apsispręsti, kad neribota savimeilė ir kitų atmetimas yra netinkamas kelias, net tada Dievas jį pakviečia pas save, apvalo ir apdovanoja amžina laime. Jei ne - patenka į amžinybę su tokiais kaip pats, kurie jam nieko nejaučia, vien neapykantą. Tai jau pragaras.

Dangaus ir pragaro amžinumas ne tame, kad jie tęstųsi nepabaigiamą laiką, bet ten laiko iš viso nėra, visa būtis, kuri žemiškame gyvenime tęstųsi nepabaigiamais amžiais, ten yra kartu, vienoje nepabaigiamoje akimirkoje.