Jei kita spalva nusidažytum akutes, ar pasikeistų tavo asmenybė? O jei persirengtum kitais rūbais? O jei nulūžtų nagas arba netektum inksto, kaip asmuo nustotum dalies vertės? Taigi, asmuo ir išvaizda nieko bendro neturi, o Dievas yra dvasia, tai iš viso neturi jokios išvaizdos. Jei ir būtų į kažką panašus, žmogus negebėtų nei suvoikti, nei aprašyti, nes Dievas yra be galo virš žmogaus prigimties ribų. Vis dėl to jis apsireiškia žmonėms suprantamu būdu ir praneša, kad juos myli. Nuostabu.