Question

Planuojame vestuves. Iš pradžių netgi neturėjome minties apie bažnytinę santuoką, kol tėvai nepaklausė, kurioje bažnyčioje tuoksimės :)

Aš nemenkinu tikėjimo ir nevaikštau po žemę visiems bandydama įrodyti, kad Dievo nėra, bet ir nevaidinu nei tikinčios, nei religingos.

Esmė tame, kad tėvai kas kartą pasako, kad jiems labai liūdna, kad nesituoksime bažnyčioje, kad jiems tai labai daug reikštų ir t.t. Į smulkmenas nesileisiu, bet norėjau sužinoti:

BAŽNYČIOS POŽIŪRIU, kas yra didesnė nuodėmė - priiminti komuniją ir santuokos sakramentą būnant ateistu, ar gyventi nuodėmėje?

P.S. prašau neremti savo atsakymo klausiant, kodėl aš užduodu tokį klausimą.

Answer 1

Yra senovinis, visų krikščionių pripažįstamas dėsnis: „be tikėjimo nėra malonės“. Nesant tikėjimo, sakramentai nieko neduoda, o priimti tampa nepagarba Bažnyčiai ir tikintiesiems, kuriems jie yra šventi. Todėl Bažnyčia nurodo, kad visiems sakramentams, kuriuos priima protingi ir atsakingi žmonės, būtų atliktas pasirengimas, kuris paprastai ne tik siekia paaiškinti sakramentų prasmę, bet ir atgaivinti ar suteikti tikėjimą, kurie jį priima.

Tėvų tikėjimu paprastai yra krikštijami kūdikiai, o suaugę tuti turėti savo. Taigi, tėvai, kuriems tikėjimas brangus, bet nesugebėjo jo perduoti vaikams, gali jiems tikėjimą liudyti ir už juos melstis.

Vis tik smalsu būtų paklausti: jei tikėjimo neturite, kodėl Jums svarbu, ką Bažnyčia laiko nuodėme?