Question

Draugė prieš daug metų tapo mano dukros krikštomama, po keleto metų man teko pakrikštyti jos dukrytę. Mano vyras man keršija ir sakosi, kad neatleis ir net gi einama iki skyrybų dėl to, kad aš sutikau krikštyti draugės mergaitę, jo nuomone, tai prilygsta neištikimybei, nes aš daviau kažkokius įžadus su kitu vyru ir jis man už tai žada niekada neatleisti. Gyvenimas tapo nebeįmanomas, keršija, prikaišo, patiriu didžiulį psichologinį smurtą. Gal galėtumėte ką nors padėti, gal jam pateikti kokį paaiškinimą, ar tai iš tiesu galima prilyginti neištikimybei, ar tai gali būti šeimos skyrybų priežastimi? Kiek žinau krikštatėviu gali būti net gi pats kunigas, tai kaip tada?

Answer 1

Kunigas krikštatėviu būti galėtų, bet jiems tai draudžiama, nebent atskiru atveju dėl pakankamos priežasties jam vyskupas leistų.

Krikštatėviai tarpusavyje jokių pareigų neužsitraukia, tarp jų nekyla nei giminystės, nei jokio kito ryšio, tačiau abu prisiima pareigą rūpintis pakrikštyto vaiko tikėjimu ir dalyvavimu Bažnyčios gyvenime (šv. Mišios, sakramentai ir t.t.). Taigi, būdama krikštamote, Jūs niekam jokių įžadų nedavėte, jokių pareigų, išskyrus vaiką, niekam neprisiėmėte, todėl Krikšto susieti su kokia nors ištikimybe neįmanoma.

Jeigu dėl pareigų krikštavaikiui kyla panašių sunkumų, krikštatėviai gali savo pareigas vaikui atlikti kiekvienas atskirai, tarpusavyje nebendradarbiaudami.

Tai, ką parašėte, labiausia panašu į sutuoktinių bendro gyvenimo krizę, kurią linkiu spręsti malda, kantrybe ir išmintimi, geriausia – abiems kartu. Telaimina Dievas.