Question

Laba diena,

Yra tokia situacija, kad nėra artimų giminaičių, kurie galėtų pakrikštyti mūsų vaiką. Pasirinkome nuostabius draugus, kurie nuo pat mūsų vaikelio gimimo visada šalia. Bet sužinojau, tokį dalyką, jei nesusituokę bažnyčioje, negali krikštyti vaikų. Jai antra santuoka. Pirmoj santuokoj buvo bažnytinė santuoka, deja taip gyvenimas susiklostė, kad išsiskyrė. Tuomet ji ištekėjo už antro vyro. Bet kaip žinome, antra kartą tuoktis bažnyčioje negalima. O ji prieš tris metus rašė prašymą, kad juos išskirtų bažnyčia, nes priežastis tikrai buvo rimta. Deja atsakymo ji iki dabar dar laukia. O vyrui tai pirma santuoka. Nejau nėra jokių išimčių, kad jie galėtų abu būti mūsų vaikelio krikšto tėvais? Mums yra svarbu, kas taptų krikšto tėvais. Jie juk nekalti, kad taip gyvenimas susiklostė.

Answer 1

Reikalavimai krikštatėviams:

 Krikšto tėvais gali būti asmenys:      
       – ne jaunesni kaip 16 m.,
       – krikštyti Katalikų Bažnyčioje;
       – priėmę Atgailos (išpažintis), Švč. Sakramentą (Komunija) bei Sutvirtinimo
          sakramentą;
       – pavyzdingi katalikai;
       – Jei gyvena santuokoje, privalo būti priėmę Santuokos sakramentą.

Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir bendruomeniškumo ugdymu, nes krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi.

Krikšto tėvų funkcija - atstovauti krikštavaikiui Bažnyčią ir lydėti jį tikėjimo keliu. Be sakramentinės santuokos gyventi šeimoje yra sunki nuodėmė, todėl, kol tokio gyvenimo neatsisako, žmonės negali gauti nuodėmių atleidimo ir priimti Kominiją, todėl sakramentinėje plotmėje nėra pilnai vieningi su Bažnyčia. Tokiu atveju ir negali jos atstovauti krikštavaikiui. Kaip ir kodėl kažkam susiklostė gyvenimas - tai atskiros istorijos, kuriose susipina ieškojimai ir skausmas, kuriose reikia suprasti ir gerbti jų dalyvius, kurie, deja, ne visada gali būti krikšto tėvais.