Question

Garbė Jėzui Kristui,
rašau Jums, nes esu visiškoje neviltyje. Nesenai praradau žmogų, kuris pasitraukė iš gyvenimo. Tai buvo mano žmogus, mano antroji pusė.Jaunas, gyvventi pradėjęs žmogus.Gyvenimo be jo neįsivaizduoju. Man šokas, niekaip negaliu su šiuo faktu susitaikyti, ypač slegia kaltės jausmas, nes prieš šį sprendimą kvietė mane ateiti, o aš negalėjau...Kažkas tokio įvyko, ko nepastebėjau...Deja...Dabar net nežinau kaip rasti vidinę ramybę.Nuolat apie tai galvoju, viskas neteko prasmės. Negaliu nei dirbti, nei gyventi, nei turiu noto su kažkuo kalbėtis...Jučiu didelį pyktį jam už tokį poelgį ir, kad mane paliko, išdavė...o turėjom tiek palnų.Mano klausimas būtų paprastas: kaip gyventi toliau, kaip rasti ramybę?Kaip ištverti, nes panašu visi aplinkiniai ramiai gyvena toliau, tik aš nesugebu.Ačiū Jums už atsakymą.

Answer 1

Melskitės, prašydama ramybės. Pirmiausia - sąmyšis ir pasimetimas, pykčio priemaišos, paskui atsiranda daugiau ramybės ir ateina skausmas, netekties suvokimas. Pasistenkite pamatyti plačiau: ne vien Jūsų brangaus žmogaus, bet ir į visos būties trapumą: lygiai taip lengvai galėjo Jūsų nelikti, o jis būtų pergyvenęs dėl gero žodžio nepasakymo ar laiko neturėjimo... Be galo brangi kiekviena akimirka ir kiekvienas žmogus, tai mūsų galimybė teikti gėrį. Jūsų artume dar liko daug žmonių, kurių tikrai kažkada neteksite, visi jie laukia supratimo, buvimo ir maldos. Netektyse ir sunkumuose sunku išlaikyti tikėjimą, kad Dievas mus myli, o kiekvieną situaciją išspręs kiekvieno mūsų gėriui: gyvųjų ir mirusių. Galime nešti vieni kitų naštas ir malda bei meile naikinti vieni kitų nuodėmes, todėl melskitės, žinodama, kad Jūsų malda yra tas brangus ir labai jam reikalingas atėjimas. Tegul skausmas ne palaužia Jus, o suteikia išminties ir supratimo.