Jūsų požiūris į aptariamus dalykus tikėjimo požiūriu teisingas, jaučiasi taip pat žmogiška pagarba giminaičio asmeniui. Problemos esmė - žmogiški santykiai, dominavimo klausimas. Giminaitis jaučiasi ne vien pasiekęs žinojimą, pagal kurį galėtų keisti savo gyvenimą, kaip mes, krikščionys. Jis manosi turįs galių ir metodų, galinčių keisti žmones ir likimus, taisyti kitų gyvenimo klaidas ir jų pasekmes. Iš to kyla didelis noras imtis tokių darbų. Tačiau kalba ne apie tai, o kaip jums pasielgti.
Jums reikalinga apginti teisę į savo tikėjimą ir pačiai tvarkyti savo gyvenimą. Vienas iš būdų gal būtų susitarti arba atsisakyti tarpusavyje pasaulėžiūrinių ir sveikatinimo temų, arba pasidalinti po lygiai: kiek jis vestų Jus pas savo mokytojus, tiek pats su Jumis eitų pas kunigą, kiek Jūs klausytumėtės apie karmas ir prakeikimus, tiek jis pasiklausytų Jūsų apie tikėjimą arba šventos knygos paskaitymą.
Žinoma, gal praktiškai tai neįvykdoma, tačiau kaip tik dėl to galima pasiūlyti, kad aiškiau iškiltų giminaičio bendravimo ydingumas. Turite teisę ir į savo privatumą, galite paprašyti nesikišti, žodžiu, tai natūrali kova dėl asmenų tarpusavio dominavimo. Ezoterinėmis idėjomis užsiiminėjantys žmonės dažniausiai būna ypač aktyvūs, sunkiai keičiasi, todėl panašiais atvejais daugeliui tenka labai apriboti santyklius.