Esu labai blogas žmogus: net per Mišias pyktelėjau ant šalia buvusio žmogaus, kurio veiksmai mane erzino. Suvokiu, kad problema yra visų pirma manyje, kad erzinuosi, o ne jame. Ir paskui dėl to pykčio išties gailėjausi. Sakykit, ar tas pyktis buvo sunki nuodėmė? Ar nusidėjau, kad nors ir gailėdamasi dėl pyktelėjimo, Komuniją priėmiau?