Juk tai neturi jokios prasmės ! Kodėl Dievas, žinodamas, kad Ieva pasiūlys obuolį Adomui, stebi šią istoriją it koks vojeristas, o paskui juos išvaro iš rojaus? Kodėl Dievas, žinodamas, kad Abraomas paaukos sūnų Jo garbei, vis tiek liepia jam tai daryti? Kodėl Dievas suplanuoja Jėzaus Kristaus gyvenimą, iš anksto žinodamas jo liūdną pabaigą? Ar nemanote, kad toks Dievas yra žiaurus? Biblijoje gausu žiauraus Dievo elgesio pavyzdžių, bet tikintiesiems nepaliaujamai yra kartojama, kad Dievas yra Meilė.
Ką galvotumėte apie tėvą, kuris sako, kad myli savo sūnų, bet baugina jį sakydamas, kad jeigu gerai nesielgs, uždarys jį tamsiame kambaryje be maisto ir vandens, ir kankins jį per amžius be galimybės išsigelbėti, nebent sūnus labai gailėsis, nebent sūnaus draugai ir artimieji prašys, kad jį paleistų. Negi Bažnyčia gina tokį vaikų auklėjimo modelį? Žinau, kad šiuo atveju klausimą pateikiu kaip visišką ekstremumą, deja, Biblijoje tokių ekstremumų itin daug.
klausimai:
1. Ar nemanote, kad toks Dievas yra žiaurus?
2. Ar Bažnyčia gina tokį vaikų auklėjimo modelį?
3. Ar taip turėtume elgtis ir su savo artimaisiais - mylėti, bet būti griežtiems ir teisingiems, jei mums prasikalsta ar mus įskaudina?
4. Iki kokio momento Dievas yra gailestingas ir atleidžia nusidėjimus?