Question

Jei žmogus nuoširdžiai netiki Dievo egzistavimu, bet jo humanistinės vertybės nesiskiria nuo meilės artimui vertybių, skelbiamų Dievo Žodyje, ar Dangaus Vartai bus jam užtrenkti?

Kas nutiks tiems, kurie tiki, lanko bažnyčią ir meldžiasi tik tam, kad nepatektų į pragarą, t.y., tam tikra prasme iš išskaičiavimo?

Ar nuoširdus netikėjimas ir sąžiningas gyvenimas, atjaučiant, padedant, mylint - vertas mažiau nei tikinčiojo?

Jeigu žmogus niekaip negali patikėti Dievo egzistavimu, bet iš esmės gyvena jo artimo meilės idėjomis, laikydamas save ateistu su humanistinėmis vertybės, ar jis yra prarasta siela ir potencialus kandidatas į elektros kėdę pragaro irštvoje?

Answer 1

Humanistinės vertybės gimė Apšvietos mąstyme, galvojant, kad žmogus savaime yra geras. Tokį gerumą pamatėme fažizmo ir komunizmo pasireiškimuose. Turbūt ir dabar netrūksta agresijos, melo, prievartos, apgaulės - mieste be Dievo.

Jūsų gabus loginis protas, bet pažvelgite plačiau ar gyvenime esate sutikusi tokį gerietį ateistą, kuris būtų tvirta atjaučianti asmenybė ir sakytų, jog Dievo nėra. Man tokio sutikti nepavyko. Tikėjimas nėra teoriniai išvedžiojimai, bet gyvenimas.

Apie išvedžiojimus, kas būtų jei būtų - atsakysiu: -neteiskime ir nebūsime teisiami

 

P. Sartras - ateistas, gerai nusakė: egoistui- pragaras, tai tu.

Tad drąsos nebijokite gyventi tikėjimu, kada paskutinį kartą meldėtės, ar buvote bažnyčioje?