Kan. 432 § 1. Bažnytinėje provincijoje pagal teisės normą valdžią turi provincijos susirinkimas ir Metropolitas.
Kan. 437 § 1. Metropolitą saisto pareiga asmeniškai ar per įgaliotinį trijų mėnesių laikotarpyje po konsekracijos, arba, jei jau buvo konsekruotas, po kanoninio paskyrimo prašyti iš Romos Popiežiaus palijaus; jis reiškia galią, kurią, vienybėje su Romos Bažnyčia, Metropolitas pagal teisę įgyja savo provincijoje.
§ 2. Metropolitas gali nešioti palijų, laikydamasis liturginių įstatymų, bet kurioje bažnytinės provincijos bažnyčioje, kurioje vadovauja pamaldoms, bet jokiu būdu negali nešioti už jos ribų, netgi ir sutinkant diecezijos Vyskupui.
§ 3. Metropolitui, perkeltam į kitą metropolito sostą, reikalingas naujas palijus.
Kaip matote, vyskupas metropolitas turi didesnę už vietinius vyskupus valdžią bažnytinėje provincijoje (anksčiau vadintoje metropolija), o tos valdžios liturginis ženklas - palijus, kurį tik toje provincijoje gali naudoti. Kas neturi valdžios, nenešioja ir ženklo.