Viena iš pamatinių tikėjimo taisyklių sako: "be tikėjimo nėra malonės". Taigi, norint gauti iš Dievo malonę, ko dažniausiai tikisi prašantys Bažnyčios palaiminimo santuokai, reikia priimti svarbiausiais tikėjimo tiesas: kad su Dievu reikia asmeniškai bendrauti, nes nesant bendravimo, Dievo meilės deklaravimas tampa melagingu, kad bendravimas vyksta Kristaus įsteigtoje Bažnyčioje, kad jis sunkiai įsivaizduojamas, jei žmogus nesiartina prie Dievo stalo (Komunija), kur kiekvieną sekmadienį kviečiamas, kad nėra bendrumo, jei tikintysis nepriima Dvasios siuntimo skelbti Evangeliją (Sutvirtinimas). Taigi, norint gauti Dievo malonių, reikia šiais išvardytais ir dar kitais Bažnyčios skelbiamais tikėjimo dalykais tikėti. Jei suaugęs žmogus tiki, pagal tai ir gyvena, tada malones gauna iš visų sakramentų, taip pat ir iš Santuokos. Jei Bažnyčios tikėjimo nepriima, tai kam tie sakramentai?
Santuoką administruojantis kunigas įpareigotas pasirūpinti, kad sužadėtiniai atitinkamai pasiruoštų ir Komunijos bei Sutvirtinimo sakramentai būtų suteikti; jei yra rimtų ir pateisinamų priežasčių, gali susitarti, kad šie sakramentai bus priimti po Santuokos.