Dvasingumas ir garbinimas yra labai asmeniškas dalykas, paliečiantis žmogaus sielą ir asmeninį santykį su Dievu, todėl paprastai išaiškinti neįmanoma, tarsi nurodant, kokius mygtukus reikia paspausti, siekiant atitinkamo jausmo. Garbinimo praktikos duoda dvasinio gyvenimo patirtį, šioji tobulina asmenybę, o tobulumas išsireiškia konkrečiais dvasingumo darbais. Atsekant, kokios dvasingumo praktikos labiausiai skatina darbus, pagal tai galima ir pasirinkti. Yra ir kiti pasirinkimo kriterijai: tikėjimo liudijimas, galimybės ir sąlygos, tradicijų palaikymas ir t.t.