Question

Išvykau pavasariui mokytis svetur. Lyg dabar atsimenu tą dieną kai kalbėjome su mama ar tikrai galiu išvykti, nuojauta kuždėjo, kad kažkas gali nutikti, bet tai buvo mūsų abiejų svajonė... Ji prižadėjo manęs laukti... Išvykus buvau tikrai laiminga, dėkojau Dievui už tai, kad galiu džiaugtis kiekviena akimirka. Tačiau prieš dvi savaites viskas sugriuvo. Mano mamą ištiko insultas. Ji sulaukė manęs, tačiau komoje. Kitą dieną po mano sugrįžimo- ji mirė.  Vieną dieną turėjau viską, o dabar atrodo-nebeturiu nieko. Kiekvieną sekundę galvoju, kad jei būčiau nešvykusi, jei būčiau padariusi kažką kitaip- ji būtų gyva.Ji man buvo sesuo, draugė, mama, ji man buvo viskas, visas mano gyvenimas. Ji turėjo būti su manimi drauge kai baigsiu mokslus, kai sukursiu šeimą, mes turėjom tiek daug visko padaryti. Negaliu susitaikyti su tuo, kad niekada nebegalėsiu jos apkabinti, paimti už rankos. Visą gyvenimą stengiausi padėti žmonėms, dėkoti Dievui už jo gerumą, džiaugtis kiekviena diena. Mano mama buvo geriausias žmogus, kokį tik gali sutikti. O dabar liko tik ilgesys, tuštuma ir kaltė...Nemoku gyventi be jos.

Answer 1

Kiekvienam žmogui turi ateiti laikas, kai jis išsivaduoja, atskiria savo gyvenimą nuo tėvų ir pradeda gyventi savarankiškai. Tas atsiskyrimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus subrendimo ženklų. Dažniausiai tai įvyksta sunkiai, skausmingai, tiek vaikams, tiek ir tėvams, o kartais atsiskyrimas neįvyksta, iš ko kyla gyvenimo sunkumų ir nepatogumų. Jūsų atveju atsiskyrimas buvo labai radikalus, skausmingas ir tikriausiai netikėtas, todėl ypatingai sunku.

Tačiau realybė tokia, kad Jums gyventi reikia, o gyvenimas duotas tam, kad laimingais darytumėte kitus. Pirmiausia galite malda paremti savo Mamą amžinybėje, prašyti Dievą paguodos, stiprybės ir vilties, o pagerbdama Mamos atminimą ir įprasmindama savo gyvenimą, turėtumėte surasti ir pasistengti kažkam būti tokia brangi ir reikalinga, kaip Jums buvo Mama.