Pristatydami vaikus Krikštui, tėvai prisiima pareigą suteikti jiems tikėjimą. Jeigu tikėjimą, sutinkantį su Bažnyčios mokymu, turite, tai vaikus krikštyti galite. Jei tokio tikėjimo nėra ir vaikams perduoti nenumatoma, krikštyti nėra prasmės, ypač tuo atveju, kai prietaringai tikima, kad šio sakramento galia vaikas gaus kažkokių apsaugų ar galių. Apsaugą ir kitas malones teikia Dievas, o žmogus, atsisakantis su juo bendrauti Bažnyčioje, per ją teikiamų malonių negauna nei sau, nei vaikams. Jei vėliau vaikai savo tikėjimu priims Krikštą, visas malones gaus.