Question

Dabar esu 12-okė jau kelios dienos praėjo nuo pirmųjų egzaminų. Yra nerimas, nes kankina nežinia kaip pasiseks, o vienas neduoda ramybės, sau susidariau nuomonę, jog neišlaikysiu. Savimi pasitikėjimas dingsta. Nuo tokio mąstymo į galva lenda visokios blogos mintys (norisi tiesiog išnykti iš šio pasaliau). Jau kokie 5-6 metai (jei neklystu), kaip paskutinį kartą buvau išpažinties ir tai buvo per sutvirtinimą. Kai pagalvoji, tiek visko daug yra susikaupę kas neduoda ramybės,nėra stipraus tikėjimo, siela pablogėjusi ir tik artimo žmogaus dėka norisi ją išgydyti, bet yra problema, turiu susidarius nuomonę, nelabai pasitikiu kunigu, kuriam galėčiau nuodėmes išpažinti. Ar Dievas negali tos ramybės, sielos harmonijos atstatyti bendraujant tiesiogiai su juo (t.y. per maldą)?? Ar visgi suimti kažkaip save į rankas ir atlikti išpažintį??
AČIŪ

Answer 1

Ar jau bandėte melstis, ar dar tik ieškote garantijų, kad jei melsitės, tai maldos įrankio pagalba atsistatysite sielos harmoniją? Ar tikitės, kad malda arba sielos harmonija sukurs gerus egzaminų rezultatus? Kas būtų, jei egzaminų neišlaikytumėt? Tektų ne "verslą ir vadybą" studijuoti universitete, o tiesiog išmokti profesijos ir kvalifikuotai dirbti kokį nors darbą kartu su nekvalifikuotu diplomo savininku, ar gyvenimas visai sugriūtų?

Kiekvieną padarinį sąlygoja atitinkamos priežastys: egzaminų sėkmę - studijos, sielos harmoniją - geri santykiai su Dievu ir žmonėmis, bet kokį rezultatą - atitinkamos pastangos. Todėl patarčiau pradėti melstis ir įsiklausyti, ko Dievas norėtų iš Jūsų, o ne vien ko Jūs. Atlikite išpažintį ir sekmadieniais priiminėkite šv. Komuniją, išpažintį atlikinėdama bent kas porą mėnesių. Jei nepasitikite kunigu, susiraskite kitą, arba tokį, kuris Jūsų visai nepažįsta. Dėl egzaminų - susidarykite veiksmų planą pačiam blogiausiam atvejui, tai tikriausiai džiaugsitės, kad išėjo geriau.