Jei tikrai turėjai intenciją viską konkrečiai išpažinti, o galimybė, kad kiti išgirs, buvo reali, galima manyti, kad tokio pasakymo ir pakako. Nuodėmes išpažinti reikia taip, kad kunigas suprastų, apie ką kalbama. Kai reikia, jis ir pats gali paprašyti patikslinti, o gali būti ir taip, kad norėdamas išsaugoti išpažinties paslaptį nuo aplinkinių, ir nepaklausia. Reikėtų išdrįsti aplamai gyvenime, taip pat ir išpažintyje pilnai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Atrodytų, lyg ir išsisuki nuo momentinės gėdos ir nedrąsumo, tačiau lieka ilgalaikė graužatis ir niekas taip ir neišspręsta...