Question

Klausimas yra ne kas save laiko ar nelaiko kataliku, o ką bažnyčia PRIPAŽĮSTA kataliku. Sakote, kad kataliku laikote žmogų, kuris "yra bažnytinio ... tikėjimo, tą tikėjimą praktikuojantis maldos ir sakramentiniu gyvenimu, sekmadienio šventimu, esantis vienybėje su Bažnyčios ganytojais". Drįsiu teigti, kad tokių Lietuvoje (netgi tarp laikančių save katalikais) yra akivaizdi mažuma. Kiek procentų žmonių gyvena susidėję? Kiek procentų girtauja? Kiek slepia mokesčius? O katalikų bažnyčia ir toliau teigia turinti daugiausiai narių. Tokiu būdu ji iš esmės pripažįsta jų blogus darbus. Kada paskutinį kartą bažnyčia skelbė, kad tas ar anas asmuo dėl gyvenimo susidėjus atskiriamas nuo bažnyčios? O apaštalas Paulius rašė aiškiai, kad tokie būtų pašalinti. Kiek matau, į savavaliavimą ir toliau žiūrima pro pirštus (net jei jis ir nėra tiesiogiai laiminamas).

Answer 1

Sakant "Katalikų Bažnyčia" paprastai kalbama apie jos išorinę, žemiškąją struktūrą, valdomą administracine Bažnyčios valdžios galia. Šiai struktūrai išoriškai priklauso visi, kurie Katalikų Bažnyčioje pakrikštyti, arba į ją priimti, jos formaliai neišsižadėję ir nuo jos bažnytinės valdžios neatskirti. Dvasinėje srityje yra vidinė žmogaus vienybė su Bažnyčia, išoriškai pasireiškianti tikėjimo (pripažįstant Bažnyčios skelbiamą mokslą), sakramentinėje (turint ir pagal nustatytus reikalavimus naudojantis sakramentais) ir pavaldumo (pripažįstant teisėtą bažnyčios valdžią) srityse. Kai kuriais atvejais esant išoriniams vienybės trūkumams, tikinčiųjų teisės Bažnyčioje ribojamos (gyvenantis be Santuokos sakramento arba neturintis Sutvirtinimo negali būti krikštatėviu ir t.t.). Tačiau Bažnyčia klystančių savo vaikų ne išsižada, o kviečia juos sugrįžti ir gyventi pilną tikėjimo ir malonės gyvenimą. Daugelis vienybės stokojančių tikinčiųjų taip pat nenori Bažnyčios išsižadėti ir skelbia save esant krikščionimis. Krikšto sakramentu tapę Bažnyčios namiškiais ir Dievo vaikais, jie visada kviečiami ir laukiami sugrįžtant.