Question

Sveiki,

pastaruoju metu jaučiuosi vieniša, vieniša viduje, lyg būčiau praradusi viską, lyg būčiau praradusi save tuo tarpu ir ryšy su Dievu. Prisipažininsiu, neesu kruopšti tikinčioji, nesilankau bažnyčioje, neeinu išpažinties, bet tikiu šventai į Dievą. Kiekvieną naktį ir rytą meldžiuosi jam, nebuvo nė dienos, kad jam nepasimelsčiau. Dabar išgyvenu gan sunkų laikotarpį, tad jo artumo ir gailestingumo labiausiai tikiuosi, bet aš to nejaučiu.. Jaučiuosi kad jis mane apleido šiuo sunkiu momentu, kad aš viena.. Gal prašydama pagalbos, gailestingumo aš jį įžeidžiau? Gal mano tikėjimas Jam pasirodė paviršutiniškas? Man tikrai labai svarbus jo artumas, man svarbu žinot, kad jis šalia ir mane saugo, kad neapleis ir nepaliks vienos. Man tiesiog baisu, kad Jis mane paliko, kad atitolo.. Tikiu Dievą savaip, bet noriu sužinoti, kaip man susigrąžinti artumą su juo? Kad viduje nesijausčiau tokia vieniša ir vienui viena..

Answer 1

Skelbdama, kad "tikite Dievą savaip", tuo pareiškiate, kad nesate vienybėje su Katalikų Bažnyčia. Tokiu atveju pati ir turėtumėte atsakyti į savo tikėjimo iššūkius, Bažnyčia gi nepažįsta Jūsų tikėjimo. Jei vis dėl to kreipiatės į Katalikų Bažnyčią, tai ji kviečia Jus su ja susivienyti, žadėdama pasidalinti visais paguodos, gyvenimo šviesos ir per Bažnyčią gaunamais Dievo malonės turtais. linkiu išdrįsti ir pasiryžti, Bažnyčioje atrastumėte ir Dievą ir žmogų - savo artimą.