"Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą." (Jn 3,16)
Yra sąlyga amžinojo gyvenimo įsigijimui - tikėjimas, t.y. ne tik tikėjimas, kad Dievas yra, bet įsišaknijimas, gyvenimas, vykdant Dievo valią, kasdien Jam sakant "Taip". Gyvendami Dievo garbei, kasdien Jam tarnaudami (ši pozicija priešinga šėtoniškajam "netarnausiu"), sakydami "taip" Jo valiai (ta pozicija yra priešinga pirmųjų Tėvų "ne" Dievo valiai) mes maitinamės gyvybės medžio (kryžiaus medžio) vaisiumi (Kristaus Kūnu).
Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno
ir negersite jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas turi amžinąjį gyvenimą,
ir aš jį prikelsiu
paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis,
ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas
ir aš gyvenu per Tėvą,
taip ir tas, kuris mane valgo,
gyvens per mane.
58 Štai duona,
nužengusi iš dangaus!
Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė.
Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6,53-58)
Protėviai - ne tik izraelitai, valgę duoną iš daungaus (maną), bet pirmieji Tėvai, valgę gėrio ir pikto pažinimo medžio vaisių ir mirę... Kristaus Kūnas yra gyvybės-kryžiaus medžio vaisius. Ir mes jį galim valgyt turėdami tikėjimo klusnumą