Question

Garbė Jėzui Kristui,

Norėjau paklausti patarimo, gerbiamas kunige. Mano malda labai skurdi. Dažnai melsdamasi neturiu ką pasakyti Dievui, nors labai trokštu melstis ir jaučiu, kaip mano siela stipriai šaukiasi Jo, bet, kai tik persižegnoju ir ateina laikas kalbėti, neturiu ką pasakyti, visiškai nemoku ir nesugebu melstis. Dažnai girdžiu ir skaitau prašymus pasimelsti už tą ir aną, vienintelį ką tik sugebu tai sukalbėti litaniją už tam tikrą žmogų, o jeigu ir prašau Dievo to ar ano kažkuriam žmogui, tai būna tie patys banalūs žodžiai. Labai daug iš maldaknygių nenoriu melstis, nes asmeninė malda yra vistiek nuoširdesnė, ir labiau pripildo širdį Dievo meilės ir pasitikėjimo Juo, ir Jo valią vykdai daug atsakingiau, kai perteiki viską savo širdimi. Dažnai jaučiuosi baisiai, nes Šventasis Tėvas prašo už jį melstis, tada vėl kažkas kitas prašo už jį melstis, tada dar kažkas, kol susikaupia daug prašymų, bet aš jaučių, kad tik ilgai trunkanti malda gali padėti, bet už kiekvieną žmogų nėra laiko kalbėti po litaniją. Ah.. visiškai nemoku melstis, nemoku melstis už kitus žmones, net nesuprantu, kaip tai daroma. Net sunku susikaupti meldžiantis, kai neturi ką pasakyti. Prašau padėkite man. :)

Answer 1

Pakanka išsakyti Dievui intencijas, nebūtina grožėtis savo malda, juk ne visi poetai. Labiausiai Dievas vertina paprastumą ir nuoširdumą, o žmogiškuosius trūkumus moka dieviškai ištobulinti.