Būtų blogiau, jei kiekvieną kartą darytumėte vis naujas nuodėmes. Išpažintis - tai sielos apvalymas. Kaip kūniškame gyvenime valome, prausiame ir skalbiame tuos pačius nešvarumus ir esame švarūs ne tuo, kad nesusitepam, o kad reguliariai prausiamės ir skalbiamės, taip panašiai ir dvasiniame gyvenime: susitepam ir apsivalom, kuo susitepam, nuo to apsivalom, ir išliekame padoriai švarūs savo dvasia. Priklausomybė yra tarsi polinkis į kažką ir savaime nėra nuodėmė, greičiau nuodėmės aplinkybė. Priklausomybės įtakoje padarytas nuodėmes išpažinti reikia, o pačią priklausomybę, kaip lengvinančią aplinkybę - nebūtinai.