Norėčiau sužinoti Katalikų bažnyčios požiūrį į lankymąsi Baptistų bažnyčioje. Pati esu katalikė, priėmusi Krikšto, Sutvirtinimo bei Santuokos Sakramentus.
Mūsų šeima gyvename Velse (UK), kur lietuviškos Katalikų bažnyčios nėra. Per didžiąsias šventes nueiname į angliškas šv. Mišias, bet dėl kalbos barjero religine tematika, ten jaučiamės nejaukiai, viskas ten kažkaip svetima. Be to, nors ta bažnyčia (tiksliau katedra) vadinasi "catholic", bet pradedu abejoti, ar ji tikrai yra katalikiška. Mišių eiga identiška lietuviškai, bet ten nesimato klausyklų, o šv. Komuniją priiminėja beveik visi tikintieji.
Čia norėčiau pridurti, kad vaikystėje ir paauglystėje buvau tikrai aktyvi katalikė, kiekvieną sekmadienį eidavau į bažnyčią. Gyvenimo kelias pasuko šiek tiek kita vaga (paskiau kaip kokia pensininkė :) , iš tiesų šiuo metu esu Kristaus amžiaus), ir dabar lankausi bažnyčioje tik per religines šventes bei kitomis svarbesnėmis progomis. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tų laikų nepasiilgstu, kad to man dabar nereikia ir pan., bet tai jau atskira tema.
Draugaujame su viena lietuvių šeima, kurie išpažįsta Baptistų tikėjimą. Per praėjusias Kūčias lankėmės jų bažnyčioje. Sunku pripažinti, bet jų mišios man buvo jautrios, vartojant labiau man suprantamą anglų kalbą. Tiksliau mišiomis jų nepavadinčiau - tai labiau jų bendruomenės bendra malda, bet ji nebuvo skirta "kitokiam" Dievui. Atvirkščiai, labai nustebau, kai Kalėdų rytą, Katalikiškose Mišiose, išgirdau tą pačią giesmę. Labiausiai kas man buvo nepriimtina - kad jie nesimeldžia Marijai ir šventiesiems. Mintyse sukalbėjau maldą "Sveika Marija", nes jaučiau kaltę, tarsi ją išduodama, nes apsilankiau Baptistų bažnyčioje. Apskritai, tai buvo mano pirmasis ir vienintelis apsilankymas ne Katalikiškoje bažnyčioje, nes nuo mažens tokį poelgį laikiau nuodėme. Bet bendrai paėmus, tas apsilankymas užpildė kažkokią tuštumą širdyje, kurios neturėjau, kai dar buvau aktyvi katalikė.
Taigi ar daryčiau nuodėmę, jei būdami UK lankyčiau Baptistų bažnyčią, o lankydamiesi gimtinėje nueičiau į Katalikiškas Mišias, išpažinčiau nuodėmes, priimčiau Komuniją. Labiausiai mane neraminantis klausimas - ar neišduosiu savo pačios tikėjimo, ar galėsiu save toliau vadinti katalike, nes tokia ir noriu būti.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
