Kokia gali būti ramybė, kai padarėtte tai, ko nenorėjote. Nėra ant ko pykti tik ant savęs pačios. Visų kriščionių krikštas yra galiojantis, nes visi taria tą pačią formulę: N. aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. ir naudoja gėlą vandenį
Dėl priesaikų - rašėte, jog prisiekėte, jog neišduosite evangelikų tikėjimo. Niekada daugiau niekam ir niekuo neprisiekinekite - tai Jėzaus pamoka - ne mano. Va sulaužėte priesaiką ir adekvačiai jaučiamas nesmagumas.
Dėl katalikų krikšto tikrumo - jūs jau buvote pakrikštyta ir kaip minėjau aukščiau nereikėjo dar kartą to daryti. Panašiai jaučiausi, kai vienas draugas katalikas išėjo pas brolius ir seseris sekmininkus ir jų bendruomenėje dar kartą pasikrikštijo. Kai tai sužinojau širdyje nusmelkė skaudžiai - o kas kitaip buvo, kad ežere? kad suaugęs? Čia mūsų, krikščionių, susikaldymo skauduliai ir padariniai vis bandyti pasakyti, kurie mes geresni ir kur autentiškiau sekame Kristumi... O Jėzus nori, kad būtume viena....
Būkite tikra, kad Jūsų krikštas evangelikų bažnyčioje Jus tikrai padarė Dievo vaiku.
Savo klausimo pabaigoje dalinai pateikėte atsakymą kodėl esate pikta ir nuoskaudos lydi, cituoju:"is prigimties esu gera, atvira, bet aplinkiniai manimi, dazniausiai, tik pasinaudoja, o as lieku labai giliai iskaudinta... " štai pabandykite pati apsvarstyti šį klausimą savo viduje. Nesate pasmerkta vien tik kančiai ir nuoskaudoms. Pagalvokite apie išpažintį. Jei tikrai suprantate šio sakramento esmę ir prasmę gal pats laikas ją atlikti? Žinau, kad evangelikai neina išpažinties, bet Jūsų skausmas byloja, kokia viso to tikrovė.... Nežinau ar padėjau, bet laiminu ir pažadu maldą tuoj pat.
