Question

Garbė Jezui Kristui,

Esu tikinti moteris ir turiu nemenką išbandymą. Mano sūnus, 31 metų nutarė apostuoti. Nutarė jis prieš kelis metus, bet aš galvojau, kad niekur tai toli nenueis ir jis pamirš tą nesąmonę. Visgi pastaruoju metu jis pradėjo prašyti duomenų apie krikštą- kur ir kada krikštytas ir panašių detalių. Sako- kad jų reikia tam, kad galėtų atsisakyti tikėjimo. Aš tikrai nenoriu, kad jis užsitrauktų tokią baisią nuodėmę, bet nesumetu ką daryti - iš vienos pusės, tai yra kaip ir negražu nepaisyti sūnaus nuomonės. Tikrai nenoriu su juo pyktis, o jis tikrai pyksta, kad nesakau. Be to sužinoti tokius duomenis jam sunku, nes privažinėti negali - gyvena už 200 kilometrų nuo krikšto (ir gimtosios) vietos.

Sūnus savo priešiškumą tikėjimui rodo seniai- nuo paaglystės, taipogi nesituokė bažnyčioje, tenai nekrikštijo ir vaikų. Nemanau, kad jo nusistatymai pasikeis.

Ką man patartumėte daryti? Ar neatskleisti duomenų, kurie jam padėtų apostuoti, bet tuo pačiu užsitraukti jo pyktį ar padėti jam pasirinkti bedievio kelią?

Labai tikiuosi pagalbos ar platesnio pasamprotavimo šiuo klausimu.
Ačiū!

Answer 1

Panašu, kad Jūsų sūnus be Dievo gyvena jau nuo paauglystės, o dabar nori oficialiai tą faktą (nuostatą) įregistruoti. Turėtų kreiptis į savo krikšto parapiją, kad Krikštų knygoje klebonas įrašytų, jog jis atsisako bendrystės su Katalikų Bažnyčia. Kitas būdas tą padaryti - viešai, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėje, paskelbti, kad atsisako tikėjimo ir nutraukia ryšius su Bažnyčia.

Tokioje padėtyje jis negalėtų eiti sakramentų, būti krikštatėviu, būti bažnytinėmis apeigomis palaidotas, tačiau jei pareikštų norą, galėtų bet kada atlikti išpažintį ir gauti visas katalikui priklausančias malones.

Tėvai atsakingi už savo vaikų tikėjimą ir pamaldumą, kad jie nuo ankstyvos vaikystės (3-4 metų) kasdien melstųsi, laiku priimtų sakramentus, nuo 7 metų dalyvautų sekmadienio Mišiose. Kai vaikai suauga, jau nebe tėvai, o jie patys atsakingi už gyvenimo pasirinkimus: prieš žmones ir prieš Dievą. Tėvai tik gali patarti, melstis, daryti atgailą už jų nuodėmes ir savo apsileidimus.