Pasirinkdamas vertybes, žmogus apibrėžia, kas jam sava, o kas svetima. Minties atsiradimo procesas yra iki galo neištirtas, tačiau aišku, kad jį į takoja daugybė vidinių ir išorinių, fizinių ir dvasinių dalykų. Tačiau kilusias mintis galima nesunkiai ir nedviprasmiškai įvertinti: kas man sava (mano), ir kas svetima. Svetima, net destruktyvi, mintis tampa mano, jei ją priimu ir palaikau. Jei stengiuosi nepriimti, negalvoti, nepritarti - net ir įkyrios, nepasišalinančios mintys nėra mano ir jokios kaltės dėl jų nėra.