Išpažintį būtina atlikti bent kartą per metus, apie Velykas. Lietuvoje - nuo Pelenų trečiadienio iki birželio 29 dieno, taigi, eilių galima ir išvengti. Jei nėra sunkių nuodėmių, tik lengvos, Komuniją galima priimti visus tuos metus. Praleista Velykinė išpažintis - sunki nuodėmė, be jokios priežasties, sąmoningai iš tingėjimo praleistos sekmadienio Mišios - taip pat sunki nuodėmė, su sunkia nuodėme be išpažinties Komunijos eiti negalima. Metinė išpažintis tačiau nėra dvasinio gyvenimo taisyklė, o paskutinė riba, už kurios jau prasideda sunki nuodėmė.
Atgailos sakramentas atleidžia nuodėmes, nuvalo sielą (kam net lengvas nuodėmes ilgai taupyti). Tikinčiojo siela turėtų būti apvaloma periodiškai ir pakankamai dažnai: mano nuomone vaikams kas mėnesį, suaugusiems kas 2-3. Išpažinties nereikėtų sieti su šventėmis, liturgijomis ar įvykiais, bet tiesiog reguliariai palaikyti ir atnaujinti Dievo malonę.
Išpažintį tiktų susieti su asmeninio dvasinio tobulėjimo planu: stebėti, kokių nuodėmių daugėja ar mažėja, kokių gerų darbų daugėja ar mažėja, kokios prieminės padeda, kokios - nelabai, todėl tarp ižpažinčių turėtų būti pakankamai ilgas laiko tarpas (vaikams 1, suaugusiems 2-3 mėnesiai). Tokie periodai yra ir pakankamai trumpi, kad kontrolė būtų efektyvi. Vaikų atmintis trumpesnė, ilgesniais, nei mėnesio periodais geriau jiems neplanuoti.
Pagaliau, išpažinties metu galima gauti kunigo patarimą ar pamokymą, ypač jei ateinama tokiu metu, kai nėra eilių.