Jei draugaujate su vaikinu ir turite lytinius santykiius, nors sakote, kad jie iš meilės, jie vis viena yra nuodėmė, nes teisėti lytiniai santykiai tarp krikščionių yra tik tarp santuokos sakramente gyvenančiųjų asmenų.
Ką darysite, kai galvojimas, kad jis yra tas vienintelis praeis? Kaip jausitės, jei tas vienintelis jus paliks, arba Jūs jį paliksite? Lytiškumas tikrai Dievo dovana, bet kai santykiai yra tokie trapūs ir niekaip dar neįteisinti, tai gerai pagalvokit, kam sukurtas Jūsų kūnas. Mat meilės jausmas taip pat labai trapus, vieną dieną meilė yra, kitą dieną jos gali jau ir nebelikti.
Jei galvojate apie tai sakyti per išpažintį, tai jau yra aiškus ženklas, kad Jūsų sąžinė nerami dėl to, kad turite lytinius santykius su savo vaikinu. Vis tik jei ryšitės išpažinčiai, tai ir sakykite, kad turite vaikiną su kuriuo turite lytinių santykių. Bet jeigu dar Jūs pastoviai su juo ir gyvenate, kaip vyras ir žmona po vienu stogu, tai kunigas negalės duoti nuodėmių atleidimo, kol taip gyvensite. Jei negyvenate, bet pastoviai turite intymius santykius, tai ir vėl verta, kaip pradėti jų draugystės laikotarpiu neturėti, nes kaip ir minėjau draugystės laikotarpis labai trapus ir nesinorėtų, kad šiai draugystei nutrūkus pradėtumėte save graužti ir kaltinti, kad jam atsidavėte. Tikiu su Dievo pagalba ir asmeniniu apsisprendimu ateis į Jūsų širdį ramybė.