Noriu paklausti apie rožinio maldą. 1. Kaip reikia apmąstyti tuos slėpinius? Ar reikia įsivaizduoti, kaip visa tai vyksta, ar ką tai mums davė. Na ,pavyzdžiui, malda Alyvų sode. Tai reikia įjungti vaizduotę ir įsivaizduoti, kaip Jėzus meldžiasi Alyvų sode? Ir man sunku suderinti mąstymą su lūpų malda. Kai bandau prisiminti "Sveika Marija", kad nesuklysčiau (jeigu garsiai meldžiuosi ir ne vienas) ir dar mėginti apmąstyti slėpinį. Tada susipainioju maldoje arba susikoncentruoju vien į maldos žodžius ir nebegalvoju apie slėpinį. Be to, man atrodo, kad apmąstymui reikia daugiau laiko, o rožinis kalbamas gana greitai arba greitai. Nepanašu ir, kad bobutės kažką apmąsto. 2. Bandau prisijaukinti rožinio maldą. Bet vienam būna sunku. Kai grupėje, tai dažniausiai viskas gerai. (Nors vis tiek nesuprantu, kaip apmąstyti tuos slėpinius). Kai kalbu rožinį vienas, tuomet pajuntu savyje norą, kad greičiau baigčiau maldą, bet nenoriu jos nutraukti, nes aš noriu kalbėti rožinį. Nežinau, kaip apibūdinti tą noriu, bet nenoriu. Ir noriu ne todėl, kad manau, kad reikia ar todėl, kad tikiuosi, kad gausiu naudos iš to. Kitos maldos ar vainikėliai man nekelia tokio noro, kad greičiau baigtųsi. Kodėl taip yra ir kaip prisijaukini rožinio maldą?