Jei Jums artimas žmogus, kurį mylite, nusidėtų, net jei padarytų išties sunkią nuodėmę, ar tikrai siųstųmėte jį į pragarą? Ar siųstųmėte į pragarą savo tėvą, brolį, sūnų? Tikriausiai ne. Tad kodėl Dievas, kurio meilė ir gailestingumas beribiai, turėtų siųsti mus, savo vaikus, į pragarą? Juk, nors ir nuodėmė atitolina mus nuo Dievo, ji nepanaikina Jo meilės mums, kaip ir mes nenustojame mylėti savo vaikų, kurie prieš mus nusikaltę.