Tikėjimui tikrai reikia valios pastangų. Bet kad tai "savanoriška prievolė" tikrai nesutinku. Kalbu asmeniškai už save. Buvo laikas, kai jaučiausi verčiamas eiti į bažnyčią, mokytis poterius, suprasti moralės klausimus. Taip, tai atrodė, kad yra prievarta. Šiandien man tai yra visiška laisvė ir džiaugsmas tikėti, kad Jėzus yra mano Viešpats, mano Kelias, mano Tiesa, Gyvenimas.
Tai Jums taip kol kas atrodo, kad turime Dievui duoklę atiduoti. Apie kokią duoklę kalbam,kai Jo viskas mums duota? Bent padėkoti Jam nieko nekainuoja.