Bažnytinė santuoka visada įteisinama civiliškai ir civiliškai, įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Civilinė santuoka sukuria valstybės pripažįstamas sutuoktinių teises ir pareigas, o bažnytinė (sakramentinė) santuoka įgalina sutuoktinius gyventi tikėjimo gyvenimą, kaip šeimai. Jei tikėjimas nepraktikuojamas (kasdienė malda, sekmadienio Mišios, išpažintis, komunija...), tai sakramentinė santuoka neturi prasmės.