Question

Garbė Jėzui Kristui,
kaip čia trumpiau užduoti savo ilgą širdį drąskantį klausimą... Auginu du nesantuokinius vaikus atskirai nuo tėvo (šiuo klausimu atlikau išpažintį ir gavau išrišimą). Nuolatos nerandu ramybės dėl teisingumo, nors vaikai matosi su tėčiu, tačiau jis sugeba stipriai manipuliuoti vaikais, kaip pirkdamas jiems dovanas ir panašiai, aš tuo tarpu neleidžiu jam bet kada kai jis nori atvykti susimatyti, o kaip nustatyta. Kai skaitau Šventosios Faustinos žodžius apie gailestingumą, susimąstau, ar manyje jis nepasireiškia, ar galbūt tikrasis gailestingumas nėra tik prisitaikymas prie kitų įgeidžių ir jų tenkinimas. Aš vaikams nei blogo žodžio nesakau apie jų tėtį, laukiu kol užaugs ir patys pamatys. Gal galėčiau daugiau sužinoti, kaip galėčiau save paauklėti šioje situacijoje gailestingumo klausimu?

Answer 1

Pagrindinė taisyklė - vaikų gėris. Turėti savo tikrą tėvą yra vaikams pagal prigimtį priklausantis gėris, tačiau išmintis atpažįsta, o atsakomybė išbando, ar tėvas vaikams yra tikrai tuo, kuo turėtų būti. Gal reikėtų per gyvenimo situacijas aiškiau įsitikinti, ar tėvas siekia prisiimti atsakomybę už vaikus, ar tik nori su jais pažaisti? Gal buvimas su vaikais yra kažkas panašaus į bandymą keršyti Jums? O gal vaikai suves jus į tikrą šeimą? Melskitės į Šventąją Dvasią ir prašykite išminties, pažinimo ir malonės.