Question

Sveiki, buvau išpažinties ir ruošiausi pasakyti, kad masturbavausi. Labai bijojau tai išpažinti, mintyse susikūriau, kad sakysiu: užsiėminėjau savęs tenkinimu. Ir man atrodo, kad taip ir pasakiau, tačiau kadangi labai bijojau, neatsimenu ar aš tik taip ruošiausi pasakyti ar ir pasakiau. Po išpažinties jaučiau palengvėjimą, bet vėliau pradėjo kankint abėjonės ar aš tikrai tai išpažinau, nes kunigas nieko apie tai neužsiminė, o aš tikėjausi kad būtinai ką nors apie tai pakomentuos. Nemanau kad nuodėmę pamiršau, nes praktiškai tik dėl jos ir ėjau, tačiau per tą baimę viskas atrodo lyg buvę sapne, lyg tik ruoštasi sakyti bet nepasakyta. Dėl to man reikia kartoti išpažintį ar čia skaitosi, kad ta nuodėmė atleista?

Answer 1

Jeigu buvote pasiryžę nuodėmę išpažinti ir praktiškai dėl to ėjote išpažinties, tai pagrįstai manykite, kad ją ir išpažinote. Kunigas gal nekomentavo dėl to, kad matė, jog ir taip suprantate ir gailitės. Nieko taisyti nereikia.