Krikščionybė gyvena filosofiniame, teologiniame, istoriniame ir empiriniame ("moksliniame") pažinime, kultūrinės, socialinės ir kitokios tikrovės akivaizdoje ir kiekvienu požiūriu išreiškia savo nuostatas apie gėrį ir blogį, todėl gėrio apibrėžimas konkrečiomis formuluotėmis buvo ir yra kuriamas įvairių žmonių skirtingais žodžiais, kad būtų suvokiamas kiekviename kontekste.
Kasdieniam dvasingam gyvenimui pakaktų apibrėžimo, kad gėris yra tai, kas atitinka Dievo bruožus, įspaustus žmogaus prigimtyje, t.y. tai, kas yra dieviška ir tikrai žmogiška.