Sveiki, mane labai domina ir neramina klausimas: ar nuodėmė jausti šiltus jausmus kunigui? Esu ištekėjusi, turiu šeimą. Esu tikinti, lankau bažnyčią. Radau sielos ramybę bendraudama su parapijos kunigu. Jis man padeda rasti daug atsakymų į mano iškilusius klausimus. Mus sieja graži draugystė, aš žinau, kad galiu bet kada kreiptis ir sulauksiu jo pagalbos. Tačiau niekada sau neleidžiu ( ir neleisiu,)į jį žiūrėti kaip į vyrą. Tiesiog man jis reikalingas kaip draugas. Aš labai rimtai žiūriu į kunigystę ir šeimą. Tačiau kartais suabejoju, ar galimi tokie šilti santykiai, ar tai nėra blogai? Man jis atstoja brolį. Ir apskritai, ar tokios draugystės toleruojamos, o gal geriau jų vengti,kad neatsirastų nereikalingų jausmų? Prašau, patarkite ir kokia yra jūsų nuomonė? Labai ačiū.