Sveiki, prieš kelias dienas sąmoningai atlikęs masturbacijos nuodėmę (pats suvokdamas, kad tai sunki nuodėmė), kitas dvi dienas jaučiau didžiulį sąžinės priekaištą, neturėjau jėgų, bjaurėjausi savimi, jaučiau lyg "dvasines pagirias". Tik šiandien, grįžęs iš bažnyčios, jaučiuosi vėl kaip anksčiau ir susitaikęs su Dievu. Noriu paklausti, kas tas jausmas buvo: ar tai reiškia, kad įžeidžiau ir užsitraukiau didžiulį Dievo pyktį, kurio jis gali ir neatleisti? ar tai Dievo ženklas man, kad Jis nori, jog gyvenčiau labiau juo pasitikėdamas? Jau kelerius metus bandau atsikratyti šios nuodėmės, bet visiškai to padaryti nepavyksta, nors dažnumas ir sumažėjo