Andriau, ačiū už Jūsų atvirą laišką.
Jokiu būdu Jūs neprivalote palikti nei šeimos, nei vaikų, nei Bažnyčios, nei Dievo. Klausykla tikrai tokia vieta, kur negali kažkaip daug komentuoti. Sakot atleidžiama žmogžudžiui. Bet pagalvokite, kokį ilgą ir sunkų kelią žmogžudys turi nueiti, kad ateitų iki klausyklos. Gali būti, kad Jūsų žmonos istorija su pirmuoju sutuoktiniu tikrai paženklinta skaudžiais išgyvenimais. Smagu, kad Dievas leido sutikti Jums abiems vienas kitą. Žavi Jūsų drąsa auginti du ne savo vaikus ir tapti jiems tėvu. Tačiau žmogaus gyvenimas paženklintas ir klaidomis, todėl už kai kurias tenka skaudžiai mokėti. Jūsų žmona davė priesaiką bažnyčioje. Mes, nežinome kodėl ji nutrūko, bet pažadas buvo duotas viešai ir prie liudytojų, jog mylėsiu ir gerbsiu ir būsiu ištikima iki mirties. Gali būti, kad nei meilės, nei pagarbos ,nei ištikimybės Jūsų žmonos santuokiniame gyvenime nebuvo, bet kol yra faktas ir tiesa, kad priesaika duota, jos laužymas t. y. gyvenimas su kitu vyru yra nuodėmė, kurioje Jūs tampate bendrininkas. Nuodėmių išrišimas duodamas, kai žmogus gailisi ir tampa aišku, kad taisysis iš savo padarytų klaidų. Jūsų atveju ir kitų panašioje situacijoje esančių porų atveju nėra taisymosi.
Ar esate blogesni už žmogžudį? Aš ne teisėjas. Bet pasakysiu, kad daugeliui bažnyčioje jau susituokusiųjų galite tapti pavyzdžiu, kaip nebijoti priimti gyvenimo iššūkių. Turiu mintyje du užaugintus vaikus, kuriems nesate biologinis tėvas. Pamilote moterį, su kuria, kaip suprantu ankstesnis vyras neatrado santykio, net ir susilaukęs dviejų vaikų. Taigi leidote tai moteriai iš naujo jaustis mylima ir saugia. Esate tikintis, o tai didelė dovana, nes mokate mylėti, galite melstis, skaityti Šventąjį Raštą, laikytis kitų Dievo ir bažnyčios įsakymų. Galite dalyvauti Mišiose ir kai eina žmonės šv. Komunijos, galite su jais eiti priimti palaiminimo, tik paprašykite kunigo, kad Jus palaimintų. Parapijoje, kurios bažnyčią lankote galite įsijungti ir į maldos grupę, jei tokia yra, ir "Caritas" savanorystę. Gal turite muzikinę klausą ir gebate giedoti, galite įsijungti į parapijos chorą. Pažiūrėkite, kiek daug Jūs dar galite.
Visą Jūsų situaciją Dievas tikrai mato ir žino, bet Jūs nebijokite Dievui jos patys dažnai pavesti ir atiduoti. Priimkite iš Jo, ką dar galite priimti, o dėl išpažinties ir Komunijos, melskite malonės, kad tokia diena ateitų tai ir vėl patirti. Tik dėl išpažinties paslapties nieko nekonkretizuodamas galiu pasakyti, kad kartais tokia diena ima ir ateina. Ramybės Jums, Andriau, ir Jūsų šeimynai.
