Garbė Jėzui Kristui,
negaliu atsikratyti sąžinės graužaties. Dabar esu pilnametė ir dar kartais kovoju su savo silpnybe. T.y. noras žiūrėti pornografiją, liesti save ir pan. Ką padariau, tada gerai nesupratau, bet dabar jaučiu didelį sąžinės priekaištą. Kai mano brolis buvo mažas, vieną kartą liečiau jo lytinius organus ir liečiau save. Taip pat labai ant jo pykau, pavydėjau, kad jam dėmesio skirdavo daugiau negu man, man atrodo, kad aš jo nekenčiau. Dabar žinau, aš jį myliu, noriu būti jo sesuo ir labai gailiuosi dėl to, kad tai padariau. Jis buvo per mažas, kad tai atsimintų ar suprastų, bet atsimenu aš... Kai buvau dar mažesnė, prašiau žmogaus, turinčio protinę negalę, kad paliestų mane intymiose vietose ir liečiau pati. Negaliu sau atleisti. Jaučiu, kad po atsivertimo prieš tris metus, aš smarkiai pasikeičiau. To, ką darydavau anksčiau, aš nesuprasdavau, tenkindavau savo norus, dabar man svarbūs kitų norai. Aš atsiprašiau to žmogaus ir tas žmogus man atleido. Jos mama sako, kad ji nelaiko savyje pykčio niekam. O pati sau atleisti negaliu. Nesuprantu, kodėl taip darydavau ir kartais dar darau, bet dabar tuo šlykščiuosi. Tikiuosi, kad Kristus man atleis ir pati sau atleisiu. Juk nepaisant visų klaidų, ateiti pas Kristų ir Jo atsiprašius apsikabinti yra pati vertingiausia dovana žmogui...jaučiu tai savo širdyje, bet galbūt piktasis kiša savo koją, norėdamas, kad negrįščiau prie to, kurį myliu. Jei galite, pasimelskite už mane, o aš pasimelsiu už Jus. Tesaugo Jus Dievas.
