Laba diena,
Paskaičiusi čia klausimus ir atsakymus supratau, kad iš sutuoktinių poros yra daug reikalaujama. Aš neįsivaizduoju, kaip man šiais laikais rasti tokį krikščionį vaikiną, kuris nuoširdžiai paklustų tiems reikalavimams. Pvz. laukti iki santuokos lytinių santykių vaikinai atrodo nusiteikę kur kas mažiau nei merginos. Esu truputį bendravusi su vaikinais priklausančiais krikščionių bendruomenėms, bet nė vienas manęs nesudomino daugiau kaip draugas. Jaučiu, kad reikia daugiau suderinamumo, nei vien tikėjimas, kad būtų gera su tuo žmogumi. Ir pati nesu tokia, kuri bet kam patiktų; esu uždara, nedrąsi ir beveik neturiu draugų.
Tad ką man daryti, kaip man žinoti - o galbūt Dievas nenori, kad ištekėčiau? Esu dar jauna, bet nenoriu, kad taip būtų, būti vienišai būtų be galo skaudu.
Esu bendravusi ir su pasaulietiškais (bet ne ateistais) vaikinais. Iš jų pora patiko, tik draugystės nebuvo. Neteisiau jų už tai, kad nėra labai tikintys. Juk tai ir yra vienas svarbių dalykų, priimti žmogų tokį koks jis yra, matyti jame kitas geras savybes ir mylėti.
Galėčiau laukti, kad Dievas mane suvestų su tikinčiu žmogumi, tai būtų geriausia. Bet jeigu nesulaukčiau (ir vėl minėtas klausimas dėl Dievo valios) ir sutikčiau tinkantį žmogų, kuris nėra toks atsidavęs tikėjimui, ir kurčiau su juo šeimą, ir gal turėčiau siekti kompromisų, nepakankamai laikytis krikščioniškų principų...Ar būčiau tokia nusidėjėlė? Vien dėl to, kad noriu mylėti ir būti mylima.
