Daugpatystės legitimumas

Paklausė Tema: Biblija
Senąjame Testamente galime rasti dažnų atvejų, kai tas pats vyras gyvena ir turi vaikų su daugiau nei viena moterimi. Tarkime, kad ir Abraomas - turėjo tiek sūnų (Izaoką) su Sara, tiek su egiptiete Hagara. Iš konteksto visiškai aišku, kad tai nebuvo traktuojama nei kaip nuodėmė, nei kaip nusižengimas vietiniams papročiams.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis ši praktika buvo uždrausta? Ačiū.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Reikėtų suprasti tai, kad visas Šventraštis fiksuoja apie du tūkstantmečius nepaliaujamo proceso - Dievo Tauta nuo Abraomo iki Jėzaus laikų nuolat augo, keitėsi, gilino savo santykį su Dievu, Jį vis giliau pažindami.

Savo laiku buvo normalu užmušti vyrą už žaizdą, arba bernioką - už įdrėskimą (žr. Pradžios knygos 4 skyriaus 23-24 eilutes). Todėl vėlesnis augimas iki: [tik vienas!] dantis už dantį ir [tik viena!] akis už akį jau yra milžiniškas žingsnis pirmyn. Galiausiai ateiname iki Jėzaus liepiančio mylėti savo priešus ir atgręžti kitą skruostą mušančiam!!!

Su daugpatyste yra ir panašiai, ir skirtingai :)

Viena vertus - reikėtų giliau pasiknaisiot apie daugpatystės fenomeną būtent Biblijoje. Kol kas neprieinu prie rimtesnių šaltinių, bet būdamas Romoj pasistengsiu panaršyti...

Šiuo momentu galiu pasakyti tik tiek, kad Biblijoje monogamija ir poligamija yra tarsi dvi "sugyventinės". Viena vertus - Dievas savo veiksmais rodo, jog žmogus skirtas monogaminei santuokai (Adomas ir Ieva, Kristus ir Bažnyčia etc.). Tačiau tuo pat metu Jis "pakenčia" ir poligamiją - bent jau nepriekaištauja Abraomui, Dovydui, Saliamonui... 

Taigi, gali būti, kad ankstyvajame Išrinktosios Tautos gyvenimo su Dievu etape poligamija buvo toleruojama. Vėliau - gilėjant Dieviškojo Apreiškimo supratimui vis labiau įsigalėjo nuostata, kad Dievas kviečia žmogų į monogaminį gyvenimą. Gali būti (neteigiu, tiesiog balsu svarstau), kad Šventraščio tekstai vėliau buvo pakoreguoti (arba netgi apskritai sukurti) būtent šiuo - monogamijos įsigalėjimo - laikotarpiu.

Tai tik dar kartą liudytų, kad Šventraštis fiksuoja tam tikrą moralinių nuostatų "gilinimo" procesą.

Juk tą patį matome ir su skyrybomis. Iki Kristaus tai buvo absoliučiai normalus dalykas. Kristus pasakė, kad skyrybos yra neleistinos, nebent svetimavimo atveju. Dabar Katalikų Bažnyčia net ir svetimavimo atveju neardo Santuokos, bet ragina sutuoktinius ieškoti bendrystės.

Bet kuriuo atveju - klausimas dar nėra atsakytas - reikia rimtesnės literatūros. Iš "bendro išsilavinimo" nesigauna sufantazuot :)))

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...