GJK!
Matyt širdyje nesu tokia nuodėminga,kad nesiekčiau santuokoj naudoti nšp metodų,taip pat tikiu,jog yra tyrų vaikinų,kurie sutiktų natūraliai planuoti šeimą,tačiau labai abejoju,ar atsirastų krikščionių,kurie laikytųsi celibato santuokoje.Kai dėl fiziologijos negali naudoti šių metodų,kaip suprantu,vadinasi turiu gimdyt 16 vaikų,ir atiduot augint nežinau kam,jeigu iš darbo išmesta galiu likt lauke trečią dieną tokioj Lietuvoj,arba su vyru gyvent skaistybėj,jau susilaukus vaiko?Suprantu,kad nšp yra tobulas,skaistus būdas reikšt lytiškumą santuokoj,bet jeigu negaliu sau jo leisti,tai vien dėl šitos priežasties turiu nekurti šeimos?Tik nereikia skiesti,jog nšp sumažina abortus.Abortas-tai žmogaus požiūris į gyvybę,kas iš to,kai žmogus,naudojantis nšp,pavedus metodui pasidaro abortą,o nutrauktą lytinį aktą naudojantys žmonės pagimdo,myli ir užaugina vaikus?Juk kai finansiškai negali užaugint,tai ir nužudo,o su prezervatyvais galima sumažint riziką ir bent palaukt,kol po gimdymo organizmas atsistato.Tada patys tėvai gali daugiau atžąlų susilaukt.Aš nenoriu prezervatyvų ir NLA pritempt iki moralumo ribos,tačiau noriu sužinoti,ar dėl fiziologinių savybių trūkumo ir mokslo neaiškumų šioje srityje,norėdama pasielgt moraliai,turėčiau atsisakyti kurti šeimą?Tarsi negalėčiau laikytis kitų įsakymų,praktikuot kitų dorybių, tik nšp?O jeigu žmogus planuoja vieną vaiką,su darbu sunku,tėvai ant galvos ir dar su nšp susilaukia dviejų neplanuotų per trumpą laiką,o dar 20-25 metus vaisingas yra,tai ką, višiskai lytiškumo atsisakyt derėtų?O kai sveikatos nėra?Daug kam nšp tinka,daug kas nusimano jame,bet daug kas ir serga,ir neturi tam sąlygų.Ką patartumėt?
