Katalikų Bažnyčios kanonų teisė apie krikštatėvius štai ką rašo:
Kan. 872 – Krikštijamajam, kiek tai yra įmanoma, yra parenkamas krikštatėvis. Jo pareiga yra suaugusį krikštijamąjį įvesti į krikščioniškojo gyvenimo paslaptis, o jei tai kūdikis, tai kartu su tėvais nešti jį krikštui, o taip pat pagelbėti, kad krikštytasis gyventų krikštui atitinkantį krikščionišką gyvenimą ir ištikimai vykdytų su šiuo gyvenimu susijusias pareigas.
Kan. 873 – Krikštui gali būti paimta vienas krikštatėvis ar viena krikštamotė, arba abu kartu.
Kan. 874 – §1. Kad kas galėtų būti krikštatėviais, reikia, kad:
1. Jis šiam reikalui būtų pakviestas paties krikštijamojo arba jo tėvų, arba tų, kurie teisėtai užima tėvų vietą, arba, jų nesant, tai klebono ar krikšto teikėjo. Be to jis turi būti tam reikalui tinkamas ir pasiruošęs vykdyti prisiimtas pareigas;
2. Būtų sulaukęs 16 metų, nebent diecezinio vyskupo būtų nustatyta kita amžiaus riba, arba klebonui ar krikšto teikėjui matytųsi, jog dėl teisėtos priežasties galima padaryti išimtį;
3. Būtų katalikas, priėmęs sutvirtinimo sakramentą ir priėjęs prie pirmos išpažinties ir komunijos. Taip pat jis privalo gyventi tokį gyvenimą, kuris atitiktų tikėjimą ir prisiimamas pareigas;
4. Nebūtų nubaustas jokia teisėtai uždėta ar nustatyta kanonine bausme;
5. Nebūtų krikštijamojo tėvu ar motina.
§2. Ne katalikų Bažnyčioje pakrikštytasis į krikštą kviečiamas tik kaip liudininkas ir tik su krikštatėviu kataliku.
Krikštatėviais negalite būti. Jūsų vyras net ne krikščionis. O Jūs su juo gyvenate be santuokos sakramento. Tikiuosi Jūsų sesuo ras tinkamus krikštatėvius.
