Kalbant apie atpildą (tikriausiai iš Dievo?), pradėti reikėtų nuo to, ką tie žmonės pirmieji davė, kad Dievas jiems tapo skolingas ir privalėtų atsilyginti. Dievas teikia malonės dovanas, bet ne grąžinėja skolas. Kiekvienas, net ir kančias patiriantis žmogus, gali siekti būti doras ir todėl tampa artimesnis Dievui. Kuo artimesnis, tuo daugiau dovanų gauna, jei ne šiame gyvenime, tai amžinybėje. Kas miršta, neturėjęs galimybės žmogiškiems sprendimams pasirinkti gėrį ir blogį, gauna iš Dievo būties pilnatvę ir amžinosios laimės tiek, kiek yra pajėgus suvokti ir priimti.